Parodos

1791 m. gegužės 3 d. jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ (lenk. Ustawa Rządowa) užima ypatingai svarbią vietą konstitucinės minties raidoje, tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir klojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Maloniai kviečiame susipažinti su paroda „Gegužės 3-iosios Konstitucija“, kuri eksponuojama skvere priešais Pasvalio rajono savivaldybę. Tarptautinę stendinę parodą parengė Lietuvos istorijos institutas bendradarbiaudamas su Lenkijos istorijos muziejumi. Parodoje eksponuojami istoriniai šaltiniai: paveikslų, knygų, spaudinių ir periodinių leidinių faksimilės, žemėlapiai, proginiai medaliai, atminimo ženklai ir nuotraukos, surinkti iš 25 Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos…

Garbaus kunigo šimtmetis – puiki proga pažvelgti į jo materialųjį palikimą. Kviečiame aplankyti šia proga muziejuje veikiančią parodą.

Pasvalio krašto sūnus, žurnalistas, Lietuvos laisvės kovotojas.

Muziejaus kiemelyje veikia kilnojamoji paroda „Kun. Alfonsas Lipniūnas: žmogus, nešęs žmogui ir tautai prisikėlimo viltį”. Parodoje apžvelgiamas Dievo tarno, kun. kankinio A. Lipniūno gyvenimas per šias temas: šeima, kunigų seminarija, primicija, kunigystė, Pumpėnai, pavasarininkai ir ateitininkai, kančios ir mirties akivaizdoje. Paroda, skirta kun. Alfonso Lipniūno 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Maloniai kviečiame!

Lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Dievo tarnas A. Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Pumpėnų vlsč. Kilęs iš gausios valstiečių šeimos, buvo septintasis vaikas iš dešimties. Lankė Pumpėnų pradinę mokyklą, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1930 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1930-06-14 arkivysk. J. Skvirecko įšventintas kunigu. 1930–1935 m. buvo Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio vyskupijos Jaunimo reikalų direktorius. Studijavo Prancūzijoje – 1935–1937 m. sociologiją Lilio universitete, 1937–1939 m. – Paryžiaus katalikų institute. Nuo 1939 m. dirbo lektoriumi Panevėžio pedagoginiame institute (vėliau perkėlus įstaigą – Vilniuje)….

Gimė 1925 m. sausio 1 d. Justino ir Angelės Pipirų šeimoje Želtiškių kaime, Skiemonių parapijoje. Mokėsi Skiemonių pradžios mokykloje, Utenos gimnazijoje, kurioje 1942 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. 1942 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1949 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įšventino A. Pipirą kunigu. Kun. Albinas buvo charakterizuojamas kaip pareigingas, taktiškas, uolus ir nuoširdaus pamaldumo žmogus. Tokį jį tikintieji prisiminė visais kunigystės metais. Beveik šeši dešimtmečiai prabėgo Pušaloto parapijoje, kur žmonių buvo mylimas ir gerbiamas. Didelį uolumą kun. Albinas parodė pastoraciniame darbe, prisidėjo prie nemažo būrio kunigiškų pašaukimų….

Gimė 1901 m. sausio 17 d. Gudgalių k., Vaškų vls., Biržų aps. 1911-1915 metais mokėsi Mintaujos (Jelgava) gimnazijoje Latvijoje. 1918-1920 metais mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Karo mokyklą. 1925 m. rugsėjo 21 d. pasiųstas į aviacijos kursus. 1926 m. sausio 1 d. perkeltas į Karo aviaciją, kur tarnavo 3-čioje eskadrilėje oro žvalgu. 1928 m. baigė meno mokyklos bendrąjį skyrių ir buvo nusiųstas į specialiuosius fotografijos kursus Paryžiuje. 1931 m. balandžio 1 d. paskirtas Karo aviacijos štabo fototarnybos viršininku. 1932 m. vasario 13 d. pakeltas į majorus. 1932 m. balandžio 7 d. Įsakymui Kariuomenei Nr. 24…

Virtuali paroda „Gyvenimo istorijos. Žydų gelbėtojai“ – pasakoja apie drąsius Pasvalio krašto žmones, ištiesusius pagalbos ranką ir atvėrusius savo namų duris nuo Holokausto bėgantiems žydams. Tai istorijos, liudijančios, kad galimybė pasirinkti visada egzistuoja, net jei rizikuoji savo ar savo artimųjų gyvybėmis… Ir jei kada pagalvosime, kad esame apriboti, neturime kito pasirinkimo, atsigręžkime į Lietuvos, Pasvalio žydų gelbėtojų istorijas. Paroda skirta kovo 15-ąjai – Lietuvos žydų gelbėtojų dienai paminėti.

Parodoje užfiksuota Pasvalio miesto praeitis – gamta, pastatai, gatvės, žmonės, šventės. Daugeliui šie istoriniai Pasvalio miesto vaizdai atpažįstami iš juodai baltų fotografijų, bet jų šį kartą neišvysite. Kadangi parodoje nespalvoti Pasvalio miesto praeities fragmentai atgijo naujomis spalvomis! Pažvelkite į Pasvalio miesto istoriją kitomis akimis… Paroda, skirta Pasvalio 525 metų gimtadieniui. Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus fondais.

Parodoje atsispindi poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių kūrybinis kelias, ryšys su gimtuoju Krinčino miesteliu, fotografijose įamžintos vaikystės, studentavimo akimirkos, visuomeninė veikla.  Paroda, skirta tradicinei poezijos šventei „Krinčino verdenės“, vykstančiai E. ir L. Matuzevičių memorialiniame muziejuje, Krinčine. Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos fondais.

Kilnojamoji fotografijų ir dokumentų paroda, skirta suteikti visuomenei vizualinių žinių apie žydų bendruomenės gyvenimą Pasvalio krašte, paskatinti labiau domėtis savo krašto tautinių mažumų istorija bei prisidėti prie tautinės tolerancijos stiprinimo. Parodoje nagrinėjamos temos: žydų bendruomenės narių verslumas, švietimas, visuomeninė veikla, žydų tautos tragedija ir gelbėtojai.  Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus fondais.

uškonių, Čižiškių, Narteikių, Kidžionių, Paliepių, Petriškių, Kriaušiškių, Daujėnų, Pumpėnų ir Vaškų.  Paroda parengta įgyvendinant projektą „Šiaurės sparnai: Istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“ (vykdytojai Pasvalio krašto muziejus ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetas).