Parodos

Pasak kraštietės Albinos Saladūnaitės „Agnės darbai: kad ir kiek bežiūrėtum – negimsta tinkami žodžiai juos įvardinti. Pradžioje nustembi. Lėkštės lėkštelės – baltos baltos. Gražumas. Harmonija. O paskui išsižioji – jos šviečia! Pilnos paukščių paukštelių, žvėrių žvėrelių, vabalų – lyg Antano Baranausko „Anykščių šilely“. Ošimas, čiulbėjimas, gaudimas…“ Maloniai lauksime parodoje, kuri muziejuje veiks iki gegužės mėn. pabaigos.

Muziejuje pristatyta tradicinių amatų meistrės – audėjos Genės Šimėnienės jubiliejinė kūrybos darbų paroda. Daugiau nei keturiasdešimt metų audimo amatą puoselėjanti parodos autorė yra viena iš aktyviausių ir kūrybiškiausių audėjų Rokiškio krašte. Audimo amato išmokusi iš savo mamos ir močiutės, šiandien audėja pati stengiasi įkvėpti jaunąją kartą domėtis šiuo itin didelio kruopštumo ir tikslumo reikalaujančiu amatu. Parodoje eksponuojamos audėjos Genutės išaustos staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai, kilimėliai, servetėlės, taip pat įvairūs tautine simbolika puošti kūriniai. Audimui daugiausiai naudoja medvilnę ir natūralų liną. Už nuostabius audinius, edukacinius mokymus bei tautodailės puoselėjimą 2023 metais audėjai Genei Šimėnienei įteiktas Rokiškio garbės ženklas „Už nuopelnus Rokiškio krašto…

Pasvalio krašto sūnus, žurnalistas, Lietuvos laisvės kovotojas.

Muziejaus kiemelyje veikia kilnojamoji paroda „Kun. Alfonsas Lipniūnas: žmogus, nešęs žmogui ir tautai prisikėlimo viltį”. Parodoje apžvelgiamas Dievo tarno, kun. kankinio A. Lipniūno gyvenimas per šias temas: šeima, kunigų seminarija, primicija, kunigystė, Pumpėnai, pavasarininkai ir ateitininkai, kančios ir mirties akivaizdoje. Paroda, skirta kun. Alfonso Lipniūno 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Maloniai kviečiame!

APIE PARODĄ „Siuvinėtas Čiurlionis“ – unikalus projektas, kviečiantis į žymaus dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) tapybą, kūrybines idėjas ir įkvėpimus pažvelgti kitaip. Žiūrovui naujai atsiskleidžia „Žinia“, „Karalių pasaka“ ir kiti gerai žinomi M. K. Čiurlionio tapybos darbai, traukdami dėmesį subtilių dygsnių, o ne potėpių transformacija. Siūlų, adatos ir kruopščių žmogaus rankų dėka sukurti originalaus dydžio paveikslai pradžioje pakeri žiūrovą savo tikroviškumu ir noru tyrinėti. Akis glosto ir mintis žadina žinomų darbų siužetai, simboliai, kažkur anapus slypinti mistika, bet čia pat protas suvokia, jog darbuose nėra nė lašo temperos, pastelės, akvarelės… ir jų visai nelytėjo teptukas. Tai – „SIUVINĖTAS ČIURLIONIS“ –…

Lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Dievo tarnas A. Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Pumpėnų vlsč. Kilęs iš gausios valstiečių šeimos, buvo septintasis vaikas iš dešimties. Lankė Pumpėnų pradinę mokyklą, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1930 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1930-06-14 arkivysk. J. Skvirecko įšventintas kunigu. 1930–1935 m. buvo Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio vyskupijos Jaunimo reikalų direktorius. Studijavo Prancūzijoje – 1935–1937 m. sociologiją Lilio universitete, 1937–1939 m. – Paryžiaus katalikų institute. Nuo 1939 m. dirbo lektoriumi Panevėžio pedagoginiame institute (vėliau perkėlus įstaigą – Vilniuje)….

Gimė 1925 m. sausio 1 d. Justino ir Angelės Pipirų šeimoje Želtiškių kaime, Skiemonių parapijoje. Mokėsi Skiemonių pradžios mokykloje, Utenos gimnazijoje, kurioje 1942 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. 1942 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1949 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įšventino A. Pipirą kunigu. Kun. Albinas buvo charakterizuojamas kaip pareigingas, taktiškas, uolus ir nuoširdaus pamaldumo žmogus. Tokį jį tikintieji prisiminė visais kunigystės metais. Beveik šeši dešimtmečiai prabėgo Pušaloto parapijoje, kur žmonių buvo mylimas ir gerbiamas. Didelį uolumą kun. Albinas parodė pastoraciniame darbe, prisidėjo prie nemažo būrio kunigiškų pašaukimų….

„Mano fotoaparatas – tai tuščia gėrimų skardinė, kurios viduje įdėtas šviesai jautrus fotopopieriaus lapelis. Vietoj objektyvo adatos pagalba skardinės sienelėje praduriu mažą skylutę, pro kurią skverbiasi šviesa ir piešia vaizdą fotopopieriuje. Čia daugiau nieko nėra – nei elektronikos, nei baterijų, nei optikos. Naudodamas skardinės tarą aš fotografuoju saulės kelią, kuris skirtingais metų laikais visada yra kitoks. Fotografavimo ekspozicija čia trunka mėnesius, o kartais net ištisus metus. Šį fotografavimo būdą pasirinkau todėl, kad man nepatinka visos tos dailios ir labai preciziškai suredaguotos nuotraukos. Nepatinka ir tai, kad visi gali sukurti panašią nuotrauką į jau egzistuojantį atvaizdą. Norisi kitokio, unikalaus, tikro ir…