Parodos

„Dievas mane apdovanojo meniniais bei muzikiniais gabumais, todėl nuspręsti, kokiai Mūzai tarnauti, buvo gana sunku. Mokantis dailės ir lavinant vokalą, buvau dėstytojų geranoriškai skatinama ir palaikoma. Pasirinkau keramiką, tačiau su muzika niekada nesiskyriau. Kaune prabėgo mano didžioji gyvenimo dalis: čia baigiau dailės ir muzikos studijas, sukūriau šeimą, čia užaugo mano trys vaikai, pasirinkę taip pat menininko kelią”, – šviesaus atminimo keramikės Marijonos Žiūrienės mintys, simboliškai sugrįžusios į gimtinę savo keramikos darbais. Keramikė gimė 1943 m. sausio 20 d. Gustonių k. (Pasvalio r.), mirė 2019 m. balandžio 3 d. Kaune.

Šį kartą Jūsų dėmesiui – virš šimto šventinių atvirukų! Vieną kolekcijų parodą keičia kita. Muziejaus ekspozicijų salės antrame aukšte veikia Kalėdinių ir naujametinių atvirukų paroda iš LR Seimo nario Antano Matulo atvirukų kolekcijos. Parodą parengėme iš muziejaus fondų, kadangi Seimo narys atvirukus mums padovanojo. Jais dalijamės su lankytojais ir laukiame Jūsų!

Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijų salėje veikia apdovanojimų paroda, skirta paminėti Lietuvos krepšinio šimtmečiui. Parodoje eksponuojami Pasvalio sporto mokyklos krepšinio komandos laimėjimai – taurės. Komanda, vadovaujama trenerio Rimanto Ramono, pasiekė nemažai gražių pergalių.

Parodos autoriai – Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkai. Įdomu tai, jog kai kurie iš jų yra kitų tautodailės sričių atstovai ir teptukus paėmė bene pirmą kartą. Istorijos tema neišsemiama – laikas nestovi vietoje. Praėjusios gyvenimo akimirkos rytoj jau bus istorija… Užfiksuoti  istoriniai įvykiai nuotraukų pavidalu muziejuose ar mūsų albumuose žiūrimi tam tikromis progomis. Idėja nutapyti paveikslus, remiantis senomis dokumentinėmis nuotraukomis ir kilo todėl, jog norėjosi istoriją pateikti kita, inovatyvesne, patrauklesne forma, taip skatinant domėjimąsi savo krašto praeitimi. Didesnis drobių  nei originalių nuotraukų formatas (paveikslai 50×70) ir spalvos suteikia istorijai kitokią išraišką. Kiekvienas iš 26 projekto „Panevėžys laiko tėkmėje“ autorių yra…

Kviečiame į tradicinę, jau 53-iąją Lietuvos karikatūristų parodą „Kursu žaliu smagiai galiu“. Šios parodos tikslas – pasitelkus humorą pažvelgti į žmogaus santykio su gamta klaidas, daromą neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir sau… Džiugu, kad Europos žaliojo kurso temomis: ekologija, draugiška aplinkai veikla, energetika, klimato kaitos problemomis – susidomėjo net 42 Lietuvos dailininkai, kurie specialiai šiai parodai sukūrė 198 darbus. Aktualu – juokas stiprina sveikatą yra svarbus atgaunant jėgas po rimtų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad juokas prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, padidina endorfinų kiekį (vienas iš „laimės hormonų“, natūralus nuskausminamasis), sumažina streso hormono – kortizolio kiekį bei mažina…

Kovo 22 d. (antradienį) 15 val. kilnojamos parodos, skirtos Monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmečiui „Išmintis pasiteisina savo darbais“ Mt 11,19, pristatymas. Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas, kraštietis Vytautas Balčiūnas, Anykščių meno centro direktorius Tomas Tuskenis, direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė.

O keliavo ji iš toli, iš Klaipėdos. Istorija paprasta. Pasvalietė pasidalino mūsų skelbimu su Klaipėdoje gyvenančia drauge Jurga. Ši parodė skelbimą pusseserei Kristinai… Kristina Smyslova su vyru Sergejumi ežius kolekcionuoja jau dvylika metų, bet ežio istorija prasidėjo gerokai ankščiau. Sergejaus šeimoje visi vaikai turėjo pravardes ir kaip tik Sergejui teko „ežio“ pravardė. Būdamas mokinys jis gavo dovanų molinį ežiuką su krepšinio kamuoliu. Tai pirmasis kolekcijos ežys. Po pažinties su Kristina, ežių pradėjo daugėti. Dažniausiai draugai ar artimieji dovanodavo ežio figūrėles  įvairių progų metu. Pradėjo parvežti lauktuvių iš užsienio. Šiuo metų ežiams yra „užleistas“ didelis kambarys, kuriame galima rasti įvairiausių formų…

Kviečiame pasigrožėti velykinių margučių paroda! Tai pirmoji autorinė Kupiškio rajono tautodailininkės Virginijos Jurevičienės velykinių margučių paroda. Eksponuojami ne tik tradiciniai vištos, dekoruoti raižiniais ir karpiniais, bet ir žąsies ar stručio kiaušiniai.

Tai lengvas pasakojimas apie skulptūras kaip meno ir kultūros objektus bei kvietimas dialogui ir pamąstymui apie amžinybę ir laikinumą, egzistencijos prasmę. Kviečiame panevėžietės fotomenininkės Danutės Augustinienės fotografijų parodoje geriau pažinti Panevėžio miestą ir prisiminti jo skulptūras. Kiekvienas fotomontažo kūrinys yra Panevėžio atspindys su realiomis ne tik jo, bet ir kitų miestų skulptūromis. Viskas susipynė į atpažįstamą ir kartu siurrealią vietovę, kuri atsirado ilgą laiką brandinant idėją savyje, ieškant tinkamo rakurso, apšvietimo fotografijai, o vėliau praleidžiant valandas prie kompiuterio. Į kiekvieną darbą galima žiūrėti ir jį analizuoti kaip atskirą meno kūrinį ar miesto istorijos detalę.