Parodos

Paroda „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados” kalba apie laiką, kai nepaisant vargo ir nepritekliaus, daiktų bei medžiagų trūkumų, žmonės vis tiek puošėsi pasitelkdami tai, kas tuo metu jiems buvo prieinama – vaizduotę ir kūrybingumą. Apie tai liudija kolekcijoje esanti vestuvinė suknelė, pasiūta iš ryškiai mėlyno audinio, atsivežto iš tremties Sibire, išleistuvių suknelė, pasiūta iš amerikietiško vyriško kostiumo pamušalo, išeiginė suknelė, dėvėta visoms progoms beveik keturiasdešimt metų ir iki šiol dar nesusidėvėjusi… Rūbų detektyve prisistatanti Ieva Baltrėnaitė ketverius metus vykdo meninį tyrimą – renka XX a. 5–7 dešimtmečių drabužių kolekciją bei juos lydinčius pasakojimus. Menininkė – Vilniaus dailės akademijos…

Kolekcija renkama apie 10 metų. Nemažai eksponatų rasta archeologinių žvalgymų metu Latvijos respublikoje, vadinamajame „Kuršo katile”, kuriame vyko smarkūs Antrojo pasaulinio karo mūšiai. Kiekvienas parodos eksponatas turi savo radimo, įsigijimo istoriją ir kiekvienas yra savaip įdomus. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ąsias metines, didelis dėmesys skiriamas Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) laikotarpį menantiems radiniams. Vertingiausi iš jų – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinai, Nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, bei Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliai. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino (nuo 2002 metų vadinamas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino vardu) ordino šventė yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės…

Kviečiame apsilankyti Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkų tapybos darbų parodoje „Panevėžys laiko tėkmėje: iš tautosakos skrynios”! Istorijos tema neišsemiama. Praėjusios gyvenimo akimirkos rytoj jau bus istorija… Idėja nutapyti paveikslus, remiantis senomis dokumentinėmis nuotraukomis kilo todėl, jog norėjosi istoriją pateikti kita, inovatyvesne, patrauklesne forma, taip skatinant domėjimąsi savo krašto praeitimi. Projektas tęstinis – pirmaisiais ir antraisiais metais nutapyti Panevėžio kraštui svarbūs istoriniai momentai, įžymių asmenybių portretai ar jų gyvenimo akcentai, remiantis dokumentinėmis nuotraukomis. Beieškant naujų idėjų, gimė kitas drąsus sumanymas – papildyti formuojamą kolekciją tapybos darbais, kurie nutapyti pagal Panevėžio regione surinktą tautosaką. Kartu su paveikslu pateikiant sakmės, lopšinės, pasakojimo ar…

Tautodailininkas Albertas Valikonis gimė 1958 metais Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, Debikonių kaime, mokėsi Kėdainių rajono Pagirių vid. mokykloje. Baigęs vidurinę mokėsi Panevėžio Hidromelioracijos technikume. Po armijos dirbo Ekrano gamykloje, vėliau darbo apdailininku. Menais domisi nuo vaikystės. Tą pastebėjo ir didelę įtaką kūrybai turėjo dailės mokytoja Genovaitė Vanagienė, bei darbų mokytojas, jos vyras Jonas Vanagas. Jau mokykloje per darbų pamokas mokytojas supažindino su drožybos pagrindais. Droždavo tautines prieverpstes, kitus nedidelius kūrinėlius. Mokykloje darydavo parodas. Dailės mokytoja skatino tapybą akvarele, mokė kaligrafinio šrifto. Šios pamokos lydi visą kūrėjo gyvenimą. Vis tik tautodailininkui arčiausia sielos medis. Drožia šaukštus, kaukes, sodo skulptūras, koplytstulpius, kryžius….

„Visą gyvenimą mėgau rankdarbius, kūriau nertus drabužius ne tik sau, bet ir kitiems. Bet nutikus nelaimei, netekau galimybės dirbti, kenčiau skausmą ir pradėjau ieškoti veiklos, kuri mane ramintų, padėtų užsimiršti. Taip pradėjau kurti lėles. Pirmoji meną mano kūriniuose įžvelgė dailės mokytoja Rima Briedienė, ji paskatino lėles kurti toliau, pabandyti rengti jų parodas. Keramikės Vitos Kiseliūnienės pamokyta lėlių veidukų lipdymo, pradėjau kurti veidus pati”, – taip savo kurtų lėlių parodą Pasvalio krašto muziejuje pristatė biržietė Rima Jakutienė. Autorė iš viso jau yra sukūrusi apie 200 lėlių ir tai dar tikrai ne pabaiga!

Parodoje eksponuojamas savanorio, grandinio, šaulio Antano Povilionio 1991-ųjų sausio dienomis pasigamintas durklas, kurį jis nešiojo prikabintą prie diržo po paltu, budėdamas prie parlamento.

„Dievas mane apdovanojo meniniais bei muzikiniais gabumais, todėl nuspręsti, kokiai Mūzai tarnauti, buvo gana sunku. Mokantis dailės ir lavinant vokalą, buvau dėstytojų geranoriškai skatinama ir palaikoma. Pasirinkau keramiką, tačiau su muzika niekada nesiskyriau. Kaune prabėgo mano didžioji gyvenimo dalis: čia baigiau dailės ir muzikos studijas, sukūriau šeimą, čia užaugo mano trys vaikai, pasirinkę taip pat menininko kelią”, – šviesaus atminimo keramikės Marijonos Žiūrienės mintys, simboliškai sugrįžusios į gimtinę savo keramikos darbais. Keramikė gimė 1943 m. sausio 20 d. Gustonių k. (Pasvalio r.), mirė 2019 m. balandžio 3 d. Kaune.

Šį kartą Jūsų dėmesiui – virš šimto šventinių atvirukų! Vieną kolekcijų parodą keičia kita. Muziejaus ekspozicijų salės antrame aukšte veikia Kalėdinių ir naujametinių atvirukų paroda iš LR Seimo nario Antano Matulo atvirukų kolekcijos. Parodą parengėme iš muziejaus fondų, kadangi Seimo narys atvirukus mums padovanojo. Jais dalijamės su lankytojais ir laukiame Jūsų!

Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijų salėje veikia apdovanojimų paroda, skirta paminėti Lietuvos krepšinio šimtmečiui. Parodoje eksponuojami Pasvalio sporto mokyklos krepšinio komandos laimėjimai – taurės. Komanda, vadovaujama trenerio Rimanto Ramono, pasiekė nemažai gražių pergalių.

Parodos autoriai – Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkai. Įdomu tai, jog kai kurie iš jų yra kitų tautodailės sričių atstovai ir teptukus paėmė bene pirmą kartą. Istorijos tema neišsemiama – laikas nestovi vietoje. Praėjusios gyvenimo akimirkos rytoj jau bus istorija… Užfiksuoti  istoriniai įvykiai nuotraukų pavidalu muziejuose ar mūsų albumuose žiūrimi tam tikromis progomis. Idėja nutapyti paveikslus, remiantis senomis dokumentinėmis nuotraukomis ir kilo todėl, jog norėjosi istoriją pateikti kita, inovatyvesne, patrauklesne forma, taip skatinant domėjimąsi savo krašto praeitimi. Didesnis drobių  nei originalių nuotraukų formatas (paveikslai 50×70) ir spalvos suteikia istorijai kitokią išraišką. Kiekvienas iš 26 projekto „Panevėžys laiko tėkmėje“ autorių yra…

Kviečiame į tradicinę, jau 53-iąją Lietuvos karikatūristų parodą „Kursu žaliu smagiai galiu“. Šios parodos tikslas – pasitelkus humorą pažvelgti į žmogaus santykio su gamta klaidas, daromą neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir sau… Džiugu, kad Europos žaliojo kurso temomis: ekologija, draugiška aplinkai veikla, energetika, klimato kaitos problemomis – susidomėjo net 42 Lietuvos dailininkai, kurie specialiai šiai parodai sukūrė 198 darbus. Aktualu – juokas stiprina sveikatą yra svarbus atgaunant jėgas po rimtų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad juokas prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, padidina endorfinų kiekį (vienas iš „laimės hormonų“, natūralus nuskausminamasis), sumažina streso hormono – kortizolio kiekį bei mažina…