Albinos Žiupsnytės kūryba išsiskiria subtilumu, dvasine ramybe ir jautriu žvilgsniu į žmogų bei pasaulį. Menininkės darbuose gausu angelų, gamtos motyvų ir simbolių, kviečiančių sustoti, įsiklausyti ir patirti tylos kupiną vidinę kelionę. Kruopščiai išjaustos detalės, švelni spalvų dermė ir prasmingi vaizdiniai kuria ypatingą atmosferą.

Menininkė kūrė tapybos ir grafikos darbus, piešė ant šilko, medžio, keramikos, kūrė karpinius. „Mažos giraitės“ slapyvardžiu ji išleido savo pačios rašytas ir iliustruotas pasakų knygas, kuriose atsiskleidžia jai būdingas jautrus santykis su gamta, žmogumi ir tikėjimu.

Pagrindinės A. Žiupsnytės kūrybos temos – žmogaus, Dievo ir gamtos ryšys, dvasinis augimas ir vidinė kelionė. Kaip yra sakiusi pati menininkė: „Mes, menininkai, turime instrumentų, su kuriais galime atskleisti Dievą žmoguje.“