Parodos

Rugsėjo 8 d. (ketvirtadienį), 15 val. menininko Martyno Gaubo parodos „Truputis ugnies“ atidarymas. Kviečiame! M. Gaubas – dailininkas, skulptorius, grafikas, gimęs Radviliškyje. 1999–2004 metais studijavo dailę ir dizainą Šiaulių universitete. Menininkas yra pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra sukūręs per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos, surengęs apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Rugsėjo 28 d. (trečiadienį), 15 val., kviečiame į susitikimą su tautodailininku Virginijumi Mykolu Nudu.

Iki spalio 24 d. muziejuje veiks Panevėžio rajone, Ėriškiuose vykusio projekto „Tapybos pleneras „A.R.T. Ėriškiai“ – atviras ratas tapybai“ metu sukurti tapybos darbai bei nuotraukos, kuriose užfiksuoti įdomiausi plenero momentai. Ėriškių kultūros centras tokį tapybos plenerą organizuoja jau trečią vasarą. Pleneras vaizdingoje gyvenvietėje yra laukiamas tiek kūrėjų, tiek pačių ėriškiečių. Jie netgi atveria kiemus ir įsileidžia menininkus tapyti savo gyvenamąją aplinką, vaišina kava, pyragais ir nuoširdžiai domisi kūrybos procesu. Šiemet paveikslus tapė profesionalūs menininkai ir mėgėjai iš Vilniaus, Panevėžio, Ukmergės, Molėtų, Biržų, Kupiškio miestų, Panevėžio ir Kupiškio rajonų. Jonas Dailidėnas, Lidija Dailidėnienė, Eiginta Beinortaitė, Vasarė Dagienė, Ramunė Buterlevičienė, Fausta Diržytė,…

Užsukite, muziejuje Jūsų laukia 667 paršeliai! Kviečiame pasigrožėti muziejuje įsikūrusiomis riestauodegėmis! Jas kolekcionuoja rinkūnietė Aušra Masilevičienė. Paršeliai, kiaulaitės, kiauliukai, kriuksiai, riestauodegiai – tai gausios kolekcijos eksponatai, pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų – molio, stiklo, porceliano, medžio, metalo, tekstilės, veltinio, vaško… Yra net marcipaninis paršiukas, kurį būtų galima gardžiai suvalgyti, bet prisiekusiai kolekcionierei net tokia mintis nekyla. Aušros kolekcijoje yra gintaro gabalėliais inkrustuotas paršelis, kaip šmaikštauja pati Aušra, jis tikrai lietuviškos veislės. Visą paršelių kolekciją sudaro apie 1300 gyvūnų. Norėdama nepamesti skaičiaus ir prisiminti iš kur paršelis pasiekė namus, Aušra veda apskaitą kiaulės formos užrašinėje!

Paroda skirta Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti. Parodos rengėjas – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Parodoje užfiksuota Pasvalio miesto praeitis – gamta, pastatai, gatvės, žmonės, šventės. Daugeliui šie istoriniai Pasvalio miesto vaizdai atpažįstami iš juodai baltų fotografijų, bet jų šį kartą neišvysite. Kadangi parodoje nespalvoti Pasvalio miesto praeities fragmentai atgijo naujomis spalvomis! Pažvelkite į Pasvalio miesto istoriją kitomis akimis… Paroda, skirta Pasvalio 525 metų gimtadieniui. Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus fondais.

Parodoje atsispindi poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių kūrybinis kelias, ryšys su gimtuoju Krinčino miesteliu, fotografijose įamžintos vaikystės, studentavimo akimirkos, visuomeninė veikla.  Paroda, skirta tradicinei poezijos šventei „Krinčino verdenės“, vykstančiai E. ir L. Matuzevičių memorialiniame muziejuje, Krinčine. Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos fondais.

Kilnojamoji fotografijų ir dokumentų paroda, skirta suteikti visuomenei vizualinių žinių apie žydų bendruomenės gyvenimą Pasvalio krašte, paskatinti labiau domėtis savo krašto tautinių mažumų istorija bei prisidėti prie tautinės tolerancijos stiprinimo. Parodoje nagrinėjamos temos: žydų bendruomenės narių verslumas, švietimas, visuomeninė veikla, žydų tautos tragedija ir gelbėtojai.  Paroda parengta remiantis Pasvalio krašto muziejaus fondais.

uškonių, Čižiškių, Narteikių, Kidžionių, Paliepių, Petriškių, Kriaušiškių, Daujėnų, Pumpėnų ir Vaškų.  Paroda parengta įgyvendinant projektą „Šiaurės sparnai: Istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“ (vykdytojai Pasvalio krašto muziejus ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetas).

Parodoje pristatomas Pasvalio krašto technikos paveldas – senieji vandens malūnai: Moliūnų, Raubonių, Toliūnų, Švobiškio, Pervalkų, Joniškėlio, Pasvalio ir Balsių. Paroda parengta įgyvendinant projektą „Senieji vandens malūnai: gyvosios istorijos“ (vykdytojai Pasvalio krašto muziejus ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetas).

1922 m. rugsėjo 5 d. Baukų kaime (Pasvalio r.) gimė lietuvių grafikas, dailininkas Petras Rauduvė. 1937 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1940–45 m. dėstė Kauno dailiųjų amatų mokykloje, 1949–51 m, – Lietuvos dailės institute. 1946–49 m. dirbo Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Kaune. Nuo 1937 metų dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Daugiausia kūrė linoraižinio, medžio raižinio technika. Iliustravo knygas, sukūrė kaimo ir miesto peizažų, zodiakų ženklų ciklo estampų, eklibrisų. Kūrybai būdinga preciziškas realistinis piešinys, dekoratyvumas, detalizuota kompozicija, įvairių štrichų deriniai. Mirė 1994 m. vasario 22 d. Vilniuje. Paroda parengta iš Pasvalio krašto muziejaus fonduose saugomų P. Rauduvės paveikslų.   Visos teisės…

Fotografas Kęstutis Svėrys gimė 1963 m. kovo 9 d. Kalniškių kaime, Pasvalio r. 1978 m. baigė Krinčino 8-metę, 1981 m. Pasvalio vidurinę mokyklas (dabar Pasvalio Petro Vileišio gimnazija). Po tarnybos Sovietinėje armijoje, 1986 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įgijo fotografo specialybę. Dirbo „Vagos“ ir kitose leidyklose, spaustuvėse. Bendradarbiauja žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Ekonomika ir visuomenė“, „Aviacijos pasaulis“. K. Svėrys su kitais autoriais dalyvavo fotografijų parodose, surengtose „Žinijos“ draugijoje, Lietuvos Respublikos Seime ir kitur.  Paroda „1991 m. sausio įvykiai Vilniuje“ – pirmoji autorinė K. Svėrio fotografijų paroda. Paroda parengta iš Pasvalio krašto muziejaus fonduose saugomų autoriaus fotografijų. Visos teisės saugomos.