KUNIGAS JUBILIATAS ALBINAS PIPIRAS (1925–1949–2022)
Kunigavo šiose parapijose:
- Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos vikaras (1950 05 30– 1951 07 01);
- Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras (1951 07 01–1956 10 12);
- Pelaniškių-Medeikių bažnyčios administratorius (1956 10 12–1957 01 15);
- Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras (1957 01 15–1959 04 11);
- Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijos administratorius (1959 04 11–1964 04 10);
- Pušaloto Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos klebonas (1964 04 10–2006 08 01);
- Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos administratorius (1984 09 15–1997 08 05);
- Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos administratorius (1994 04 06–1994 07 29);
- Pušaloto Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos altaristas (2006 08 01–2009 06 30);
- Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos altaristas (2009 06 30–2011 09 01);
- Pušaloto Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos rezidentas (nuo 2011 09 01).
Gimė 1925 m. sausio 1 d. Justino ir Angelės Pipirų šeimoje Želtiškių kaime, Skiemonių parapijoje. Mokėsi Skiemonių pradžios mokykloje, Utenos gimnazijoje, kurioje 1942 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. 1942 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1949 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įšventino A. Pipirą kunigu.
Kun. Albinas buvo charakterizuojamas kaip pareigingas, taktiškas, uolus ir nuoširdaus pamaldumo žmogus. Tokį jį tikintieji prisiminė visais kunigystės metais.
Beveik šeši dešimtmečiai prabėgo Pušaloto parapijoje, kur žmonių buvo mylimas ir gerbiamas.
Didelį uolumą kun. Albinas parodė pastoraciniame darbe, prisidėjo prie nemažo būrio kunigiškų pašaukimų. Taip pat reikšmingus darbus atliko atnaujinant parapijos pastatus, pastatė ne vieną paminklą ir koplytstulpį, skirtus ypatingiems įvykiams atminti.
Kun. Albinas išgarsino Pušaloto bažnyčią ir savo sukonstruotu Betliejumi, kurį sudarė daugiau kaip šimtas miniatiūrinių skulptūrėlių, dalis jų turėjo mechanizmus. Savo laiku žmonės į Pušalotą pamatyti Betliejaus atvažiuodavo iš įvairių Lietuvos vietovių.
Kun. Albinas labai mylėjo Pušaloto kraštą, buvo prie jo prisirišęs, mėgo bendrauti, palaikė bičiuliškus ryšius su daugeliu žmonių net ir sulaukęs gilios senatvės.
Kunigas sukaupė turtingą asmeninę biblioteką. Jis laisvalaikiu fotografuodavo, rinko pašto ženklus, augino retus kambarinius augalus.
Už aktyvią visuomeninę veiklą, krikščioniškų vertybių puoselėjimą Pasvalio krašte, nuoširdų bendravimą su Pušaloto krašto bendruomene 2009 m. kun. A. Pipirui suteiktas Pasvalio krašto garbės piliečio vardas.