Kun. Benediktas Mykolas Urbonas (1925–2002)
2025 m. birželio 28 d. sukanka 100 metų, kai gimė kunigas, Pasvalio krašto Garbės pilietis (1998) Benediktas Mykolas Urbonas.
- B. Urbonas gimė 1925-06-28 Naujamiesčio k. (Panevėžio r.). Mokėsi Ramygalos progimnazijoje grojo fisharmonija, labai mėgo skaityti. Nuo 1942 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1948 m. spalio 31 d. Vikaravo Utenoje, Rokiškyje, Adutiškyje, Lentvaryje, administravo Kabelių, Rieškutėnų, Parudamino bažnyčias. 1963–1980 m. buvo Šilų bažnyčios klebonas.
- Dirbdamas Šiluose, baigė devintą ir dešimtą teologijos semestrus, dalyvavo pogrindinėje veikloje – vertė, redagavo, spausdino ir platino pamokslinę, apologetinę bei patriotinę literatūrą, rašė į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, apie 1978 m. įstojo į slaptą aktyvią kunigų organizaciją. Kun. Benediktas Urbonas dovanojo muziejui per 250 egz. 1947–1989 m. kunigų savilaidos leidinių.
- Nuo 1980 m. birželio 17 d. klebonavo Joniškėlio parapijoje, tvarkė bažnyčią, aktyviai kovojo už blaivybę, jaunimo religinę ir patriotinę dvasią. Laisvai kalbėjo vengrų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis.
- Prasidėjus Lietuvos atgimimui, kun. B. Urbonas buvo Joniškėlio Sąjūdžio grupės iniciatorius. 1989 m. įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos kuopą Joniškėlyje, vėliau – Pasvalyje, Grūžiuose.
- Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, Joniškėlio mieste ir apylinkėse klebonas Benediktas Urbonas pastatė ir sutvarkė keliolika kryžių, koplytstulpių, paminklų.
- Kun. Benediktas Mykolas Urbonas mirė 2002 m. liepos 7 d.
Garbaus kunigo šimtmetis – puiki proga pažvelgti į jo materialųjį palikimą. Kviečiame aplankyti šia proga muziejuje veikiančią parodą.
Kun. Benediktas Urbonas, švenčiantis 25 metų kunigystės sukaktį, Šilai, 1973-09-09
Pažymėjimas apie darbą Joniškėlio parapijoje nuo 1980 m. birželio
Kun. B. Urbono anketa su išvardintomis darbo vietomis, pildyta Pasvalio rajono Vykdomajam komitetui, atvykus darbuotis Joniškėlyje.
Pasvalio rajono Vykdomojo komiteto darbuotojo paaiškinimas dėl publikacijos „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“.
Kun. B. Urbono pareiškimas dėl baudos panaikinimo.
Altaristo Broniaus Jarecko laidotuvės. Prie karsto stovi Joniškėlio klebonas B. Urbonas, 1980 m.
Kun. Benedikto Urbono dedikacija Pasvalio krašto muziejui dovanotame fotografijų albume.
Joniškėlio bažnyčios fasadas.
Joniškėlio bažnyčios vidus.
Kun. Benediktas Urbonas ambonoje Joniškėlio bažnyčioje.
Iš kairės: kun. Bronius Žilinskas, kun. Benediktas Urbonas, kun. Antanas Balaišis, XX a. 9 deš.
Kun. Virginijaus Taučkėlos primicija Krinčine, (iš kairės: kun. Vidmantas Kareckas, Pasvalio dekanas kun. Alfonsas Jančys, kun. Benediktas Urbonas, kun. Algirdas Narušis, kun. Algis Baniulis SJ), 1989-07-02.
Kunigas Benediktas Urbonas ir parapijietė Jolanta Valavičiūtė, Joniškėlis, XX a. 9 deš.
Kun. Benediktas Urbonas kalba susirinkusiems Kryžių slėnyje / fotogr. Aida Dulkienė, 1989-08-23.
Joniškėlio AŽŪM 100-čio minėjimas. Kalba Joniškėlio bažnyčios klebonas B. Urbonas / fotogr. V. Povilionio, 1999 m. birželio mėn.
Muziejui dovanoti leidiniai – bibliografinės retenybės. Jasėnas, Kazimieras. Visuotinė meno istorija, t. 2, Mintauja, 1928 m.
Muziejui dovanoti leidiniai – bibliografinės retenybės. Jasėnas, Kazimieras. Visuotinė meno istorija, t. 2, Mintauja, 1928 m.
Muziejui dovanoti leidiniai – bibliografinės retenybės. Brazdžionis. Bernardas. Per pasaulį keliauja žmogus, 1944 m., su autoriaus dedikacija.
Muziejui dovanoti leidiniai – bibliografinės retenybės. Paltarokas K. Elenchus, 1946 m., 146 p.
Muziejui dovanoti leidiniai – bibliografinės retenybės. Paltaroko K. Elenchus puslapis su Pasvalio įkūrimo data – 1494-aisias metais
Ozolas R. Pasakojimai apie filosofus, 1988 m. su autoriaus dedikacija, iš asmeninės kun. B. Urbono bibliotekos.
R. Ozolo dedikacija kun. B. Urbonui.
Kun. Benedikto Urbono rankraštis sąsiuvinyje „Ekskursija po Estiją“, 1968 m.
Kun. Benedikto Urbono rankraščio „Ekskursija po Estiją“ puslapis, 1968 m.
Kvietimo viršelis.
Kvietimai į kun. B. Urbono 50-ąjį kunigystės jubiliejų kun. Jonui Balčiūnui ir Elenai Mačėnaitei.
Kun. Benediktas Urbonas dovanojo muziejui per 250 egz. 1947–1989 m. kunigų savilaidos leidinių.
Kun. Benedikto Urbono muziejui dovanoti kunigų savilaidos leidiniai. Kun. Benedikto Urbono parengti, spausdinti tekstai.
Kun. Benedikto Urbono muziejui dovanoti kunigų savilaidos leidiniai. Kun. Benedikto Urbono parengti, spausdinti tekstai.
Joniškėlio mieste ir apylinkėse klebonas Benediktas Urbonas pastatė ir sutvarkė keliolika kryžių, koplytstulpių, paminklų. Minint Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejų, Joniškėlio bažnyčios šventoriuje pastatytas akmeninis bareljefas su Kristaus atvaizdu ir geležiniu kryžiumi-saulute virš jo.
Joniškėlio klebonui Benediktui Urbonui vadovaujant, imta tvarkyti žydų kapinės Joniškėlyje. Pastatytas akmeninis paminklas, į jo atidarymą iš Vilniaus atvyko politikas Emanuelis Zingeris su broliu Marku, žydų poetų ir rašytojų. Iškilmės vyko 1989 m. rugpjūčio 20 d., dalyvavo daug joniškėliečių, pasvaliečių, du rabinai iš Vilniaus, 5 katalikų kunigai. Tai pirmas Lietuvoje atstatytas paminklas žydams.
1946 m. vasario 23 d. partizanų būrys buvo apsuptas sodyboje prie Uniūnų k., žuvo 22 partizanai. Kai kurie lavonai buvo nuvežti į Pasvalį ir numesti miesto aikštėje, o kiti – Joniškėlyje. Leista juos palaidoti už plytinės Girelės pamiškėje Austakynėje. Laidojimo vietoje 1989 m. pastatytas ir pašventintas kun. B. Urbono nupirktas kryžius (aut. Jonas Jasilionis). Šiam sunykus, pastatytas antrasis kryžius (aut. V. Bakūnas). 2019 m. šioje vietoje iš lauko akmenų pastatytas postamentas ir nukaldintas metalinis kryžius.
Joniškėlio miestelio apylinkėse buvo nužudyta ir pamiškėse bei paupiuose palaidota Lietuvos partizanų. 1989 m. spalio 28 d. klebono iniciatyva partizanų palaikai (apie 30 asmenų) buvo perlaidoti Joniškėlyje prie Nepriklausomybės paminklo. Vėliau čia įrengtas memorialas.
1989 m. Joniškėlio naujose kapinėse kunigo Benedikto Urbono iniciatyva pastatytas paminklas tremtiniams (meistras Kęstutis Dulevičius). Prieš paminklą simbolinis tremtinių kapas. Klebonas paminklui aukojo pinigus, organizavo žmonių talkas statybai.
Minint Žalgirio mūšio 580 metines, 1990 m. liepos 15 d., klebono Benedikto Urbono iniciatyva Joniškėlyje, skverelyje prie autobusų stotelės pastatas senovinio Lietuvos kario stulpas (aut. joniškėlietis tautodailininkas Vyt. Bakūnas).
1992 m. vasarą kunigas Benediktas Urbonas, pasitelkęs Joniškėlio m. gyventojus, sutvarkė senąsias kapines ir Karpių koplyčią: išretinti medžiai ir augalai, išvežtos šiukšlės ir žemės. Kun. B. M. Urbonas savo lėšomis apdengė koplyčios stogą nauja skarda, nudažė jį, padarė naujus rėmus ir įstiklino langus.
G. Petkevičaitės-Bitės biustas – asmeniška klebono Benedikto Urbono dovana Joniškėlio miestui. Iš kunigo dienoraščio: „Man dar 1989 m. kilo mintis Joniškėlio m. centre pastatyti G. Petkevičaitei-Bitei pamin¬klą. Projektą padarė architektas Jonas Lapėnas, biustą iš ukrainietiško granito iškalė kraštietis skulptorius Antanas Dimžlys. Po trejų metų gulėjimo klebonijos kieme, paminklas pastatytas.“
1991 m. balandžio mėn. Joniškėlio bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas iš juodo granito kraštiečiui (g. Sabonių k., Joniškėlio parapijoje) prof. dr., kun. Pauliui Ragažinskui. Priešais paminklą – kenotafas.
Pirmojo pasaulinio karo metu Joniškyje palaidota apie 70 vokiečių karių. Sovietiniais metais kapinės buvo nuniokotos. Klebonas su bažnyčios komiteto nariais sutvarkė aplinką: iškirto krūmus, padarė tvorelę, pastatė paminklą „1914–1918 m. kare žuvę vokiečių kariai“. Už nuotrauką dėkojame Joniškėlio miesto bibliotekai.
Deja, likęs tik paminklo vokiečių kariams Joniškėlyje postamentas.
1991 m. tarp vaistinės ir špitolės pastatytas 1944–1953 m. kankiniams skirtas 6 m aukščio kryžius (aut. Vytautas Bakūnas).
Kunigo Benedikto Urbono iniciatyva ir lėšomis 8-ame kilometre nuo Joniškėlio Pasvalio link, už kelių kilometrų nuo gimtojo Šiukštonių kaimo pastatytas didelis rusvo granito akmuo – paminklas poetui kunigui Mykolui Šeižiui-Dagilėliui. Paminkle iškaltos Dagilėlio eilės: „Ačiū Dievui už dosnumą jo gausingą, už pasaulio šio gražumą stebuklingą“.
1992 m. prie Valakėlių kryžkelės pastatytas kryžius (aut. Arūnas Grušas) jėzuitų kunigui, poetui Pranciškui Masilioniui (1902–1980), kuris kartu su kitais bendraminčiais apie 1969 m. inicijavo katalikiškąjį pogrindinį pasipriešinimą sovietinei valdžiai – Eucharistinį bičiulių sąjūdį. Kryžius yra netoli kunigo gimtojo Pažąsų (Pažosų) kaimo.
Kun. B. Urbono iniciatyva Joniškėlio šventoriaus kampe, ant G. Petkevičaitės-Bitės medinio namo, kuriame 1898 m. kūrė Bitė ir Žemaitė, pritvirtinta atminimo lenta (aut. V. Bakūnas) tebėra, o kita – ant Joniškėlio ligoninės sienos, primenanti, kad šiame name 1865–1909 m. su pertraukomis gyveno ir dirbo kultūros veikėja rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir jos tėvas Jonas Leonas Petkevičius, nuimta.
Kryžkelėje Joniškėlis–Pasvalys–Šiauliai–Pušalotas kunigo Benedikto Urbono iniciatyva pastatytas kryžius iš Vildūnų kaimo kilusiems kunigui, pranciškonų ordino atgaivintojui Lietuvoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatoriui, knygnešiui, daraktoriui Antanui Bizauskui (t. Pranciškui) ir jo brolėnui, Nepriklausomybės Akto signatarui, Kazimierui Bizauskui. Dabar šioje vietoje pastatytas kitas kryžius (aut. V. Bakūnas).