SAKALAI PARSKRIDO: JULIJONAS BŪTĖNAS–STĖVĖ
„Labai maža buvo politinių veikėjų, kurie tuo metu grįžo į Lietuvą kaip kovotojai. Julijonas Būtėnas savo krauju tarsi sujungė kovotojus Tėvynėje su rezistencine emigracija į vieną laisvės siekiančią Lietuvą" (laikraščio „Į laisvę“ redaktorius Antanas Strabulis).
Paroda skirta Julijono Būtėno-Stėvės 110-osioms gimimo metinėms paminėti.
Pasvalio krašto sūnus, žurnalistas, Lietuvos laisvės kovotojas.
- Gimė 1915 m. kovo 24 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius, Biržų apskritis.
- Žuvo kovoje su sovietiniais okupantais 1951 m. gegužės 22 d. Rūdšilio giria prie Lekėčių, Šakių rajone.
- Baigė Linkuvos gimnaziją, 1933–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. 1937 m. baigė Karo mokyklą.
- Nuo 1934 m. bendradarbiavo dienraštyje „Rytas“, dirbo jo redakcijoje. 1936–1940 m. dienraščio „XX amžius“ užsienio politikos apžvalgininkas. Lietuvą okupavus TSRS, 1940 m. rugpjūčio mėn. atvykęs į Berlyną, tapo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) nariu. 1941 m. kovo mėn. įstojo į LAF kovos padalinį – Tautinio darbo apsaugą. 1941 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą dirbo LAF informacijos štabe, buvo pogrindžio dienraščio „Į laisvę“ redakcijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto Žurnalistikos katedros jaunesnysis asistentas. Nuo 1942 m. gegužės mėn. kaip „Į laisvę“ korespondentas – lietuvių antinacinio pogrindžio ryšininkas Berlyne. 1943–1944 m. dienraščio „Ateitis“ korespondentas. [1] 1944 m. Vietinės rinktinės štabo karininkas spaudos ir informacijos reikalams. 1944 m. nacių kalintas Salaspilio, Gdynės koncentracijos stovyklose; pabėgo.
- 1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Informacijos biuro vedėjas Vokietijoje, Eltos biuletenių redaktorius, kartu bendradarbiavo leidiniuose „Tėviškės žiburiai“, „Mažasis židinys“ ir kt. 1946–1948 m. dirbo VLIK Informacijos tarnyboje Pfulingene. Rašė į Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio ir kt. spaudą. Nuo 1947 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos vicepirmininkas. Nuo 1949 m. dirbo VLIK kariniame skyriuje Miunchene (slapyvardis Stevė, Margis). 1950 m. spalio 3 į Lietuvą palydėjo partizano J. Lukšos (slap. Daumantas) desantą ir grįžo. 1951 m. balandžio 19 d. su J. Kukausku parašiutais nusileido į Kazlų Rūdos miškus. Žuvo išduotas.
- 1999 m. suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
- 1999 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
Tėvas Juozapas Būtėnas, 1920 m.
Juozapas Būtėnas ir jo vaikai.
Juozapas, Julijonas ir jo motina Antanina Būtėnai, apie 1925 m.
Julijonas Būtėnas (dešinėje) su seserimi Uršule. Linkuva, apie 1926 m.
Linkuvos gimnazijos VI klasė. 1930–1931 mokslo metai. Julijonas Būtėnas – paskutinėje eilės centre (iš abiejų pusių 7-as).
Vyskupo Kazimiero Paltaroko vizitacijos metu: Linkuvos gimnazijos ateitininkai, vadinami „neorganizuota minia“. Julijonas Būtėnas – priešpaskutinėje eilėje, gimnazisto, laikančio vėliavą dešinėje. Antroje eilėje trečias iš kairės sėdi kunigas Alfonsas Lipniūnas, 1931 m.
Julijonas Būtėnas, baigęs Linkuvos gimnaziją, 1933 m. birželio 16 d.
Linkuvos studentų, susibūrusių Ateitininkų rūmų stogo aikštelė. Julijonas Būtėnas 1-je eilėje antras iš dešinės, 1933 m.
Prie Velykinio stalo. (Iš kairės:) Antanas Vyskupaitis, Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas, Juozas Vinkelis-Vytėnas, 1936 m
Pirmakursis Julijonas Būtėnas dešinėje, 1933 m.
Aleksoto peizažo fone. Julijonas Būtėnas – pirmas iš kairės, 1933 m.
Julijonas Būtėnas centre (šeštas iš abiejų pusių), 1934 m.
Ateitininkų bendrabutyje. (Iš kairės:) Julijonas Būtėnas, Juozas Gruzdas, Stasys Urbas, 1936 m. Nuotrauka iš V. Kazilionytės knygos „Sakalai parskrido: Julijonas Būtėnas atminties liudijimuose“.
Ryto redakcijos bendradarbis Julijonas Būtėnas, 1936 m. Nuotrauka iš V. Kazilionytės knygos "Sakalai parskrido: Julijonas Būtėnas atminties liudijimuose".
Julijonas Būtėnas Vokietijoje 5-tas deš.
Visuomenininkai, Julijono Būtėno atminties išsaugojimo puoselėtojai Vincentas (1935—2020) ir Bernardas (1930—2020) Aleknavičiai. Rūdšilis, Lekėčių sen.
Visuomenininkai, Julijono Būtėno atminties išsaugojimo puoselėtojai Vincentas (1935—2020) ir Bernardas (1930—2020) Aleknavičiai. Rūdšilis, Lekėčių sen.
(Iš kairės:) Albina Saladūnaitė, Vitalija Kazilionytė, Zina Magelinskienė, Bronė Lapinskaitė, Danguolė Būtėnienė, partizanų ryšininko Juozo Viržaičio sūnus Algimantas, Donatas Būtėnas. Rūdšilis, Lekėčių sen., 1996 m.
Algimantas Viržaitis (kairėje) ir Vincentas Aleknavičius, 2007 m.
Atminties ženklas prie Julijono Būtėno bunkerio Kazlų Rūdos miškuose, 2007 m.
Atminties ženklas prie Julijono Būtėno bunkerio Kazlų Rūdos miškuose, 2007 m.
Bunkeris Julijono Būtėno žūties vietoje Rūdšilyje, 2007 m.
Atminties kryžius Julijono Būtėno žūties vietoje, 2007 m.
Būtėnų šeimos sodybos vietą ženklina paminklas. Dovydai, Vaškų seniūnija, 2023 m.
Kraštotyrininkės, Pasvalio krašto šviesuolės Vitalijos Kazilionytės (1963–2016) parengta ir išleista knyga SAKALAI PARSKRIDO: Julijonas Būtėnas atminties liudijimuose, 2008 m.
Atminties kambario Julijonui Būtėnui fragmentas sūnėno Donato Būtėno namuose Panevėžyje.