„Mano fotoaparatas – tai tuščia gėrimų skardinė, kurios viduje įdėtas šviesai jautrus fotopopieriaus lapelis. Vietoj objektyvo adatos pagalba skardinės sienelėje praduriu mažą skylutę, pro kurią skverbiasi šviesa ir piešia vaizdą fotopopieriuje. Čia daugiau nieko nėra – nei elektronikos, nei baterijų, nei optikos. Naudodamas skardinės tarą aš fotografuoju saulės kelią, kuris skirtingais metų laikais visada yra kitoks. Fotografavimo ekspozicija čia trunka mėnesius, o kartais net ištisus metus. Šį fotografavimo būdą pasirinkau todėl, kad man nepatinka visos tos dailios ir labai preciziškai suredaguotos nuotraukos. Nepatinka ir tai, kad visi gali sukurti panašią nuotrauką į jau egzistuojantį atvaizdą. Norisi kitokio, unikalaus, tikro ir nevienalaikio pasaulio atvaizdo“, – sako parodos autorius.

„Ž. Kropas kuria originalius atvaizdus, kurie kasdienėje aplinkoje nėra prieinami žmogaus akiai. Jis fiksuoja vaizdus, kurių neįstengia sugauti ir užlaikyti ne tik natūrali, bet ir ištobulinta optikos ir elektronikos technika. Ž. Kropo nuotraukos, iš kurios pasitraukęs žmogus, vertę įgauna pati ekspozicija – ilgas ir kantrus laukimas, kol šviesa keliauja ir užrašo savo judėjimo trajektoriją“, – įsitikinęs medijų menininkas ir meno kritikas prof. dr. Remigijus Venckus.

Ž. Kropas – yra alternatyvios fotografijos kūrėjas. Jis naudoja tokias technikas kaip pinhole, soliaografija, chlorofilo procesas, cianotipija, chemograma ir antotipija. Panevėžio fotografų draugijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos narys.