Kraštotyrininkas ir muziejininkas Antanas Stapulionis (1930–2011)
- Antanas Stapulionis gimė 1930 m. sausio 2 d. Mieklės kaime (Pušaloto vlsč., Biržų apskr. dab. Pasvalio r.). Jis nuo pat jaunystės domėjosi krašto praeitimi, senų kaimo žmonių pasakojimais, kraštovaizdžiu – visu tuo, kas susiję su gimtojo krašto istorija.
- 1974 m. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo istoriko specialybę. Dirbo pedagogu, Pasvalio r. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, užėmė kitas atsakingas pareigas. Nuo 1999 m. iki mirties dirbo muziejininku Pasvalio krašto muziejuje, nuolat konsultavo mokslininkus, žurnalistus, studentus, mokytojus ir mokinius, svečius iš užsienio Pasvalio krašto istorijos klausimais.
- 8–9 dešimtmečiais – melioracijos ir vienkiemių nukėlimo laikais – A. Stapulionis nuo suskaldymo išgelbėjo dešimtis dubenuotųjų, ženklintų ir kitokių Pasvalio krašto akmenų. Pasvalyje, Lėvens ir Kalno gatvių sankirtoje, 16 arų lauko ekspozicijoje jis sukaupė per 60 dubenuotųjų akmenų, apie 300 įvairių girnapusių. Čia kartu eksponuojami akmeniniai žemių valdų riboženkliai, malūnų įrangos detalės ir kt. Pasvalio krašto muziejaus 10-mečio proga, A. Stapulionis šią kolekciją padovanojo Krašto muziejui.
- A. Stapulionis rinko istorinę medžiagą apie Pasvalio krašto praeitį, rengė kraštotyros darbus, publikavo straipsnius rajono ir respublikos spaudoje. Jo rūpesčiu Žalsvasis šaltinis (Kalno g.) paskelbtas Lietuvos geologijos paminklu.
- 2000 m. jam suteiktas garbės kraštotyrininko vardas, tais pačiais metais už ilgametį kraštotyros darbo indėlį į Pasvalio krašto kultūros paveldą paskirta Pasvalio krašto kultūros premija. 2010 m. už ilgametį etnokultūros paveldo saugojimą ir puoselėjimą A. Stapulionis apdovanotas Pasvalio krašto premija.
Šiemet spalio 10-ąją minime 15-ąsias Antano Stapulionio mirties metines. Kviečiame susipažinti su jo darbais ir indėliu Pasvalio miestui. A. Stapulionis prisidėjo kuriant Pasvalio rajono visuomeninį kraštotyros muziejų, veikusį nuo 1965 m. Dešimtmečius jis rinko, kaupė, saugojo muziejines vertybes būsimam Pasvalio krašto muziejui. Jo surinkti eksponatai sudaro dabartinio muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą.
Nuo 1999 m. Antanas Stapulionis dirbo muziejininku Pasvalio krašto muziejuje. Su kolektyvu (stovi kairėje) prie muziejaus, minint Turizmo dieną, 2000 m. rugsėjo 27 d.
A. Stapulionio surinkti eksponatai sudaro dabartinio muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą.
A. Stapulionio surinkti eksponatai sudaro dabartinio muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą.
Antanas Stapulionis šalia knygnešiui Steponui Povilioniui priklausiusių svarstyklių, 2006 m.
A. Stapulionio rastas trilobitas muziejaus geologijos ekspozicijoje.
Muziejaus saugykloje.
A. Stapulionis (dešinėje) su muziejininkais ir bibliotekininkais prie Skalių kalno. Trečias iš kairės – muziejaus bičiulis, geologas, buvęs politinis kalinys, dr. Eduardas Vodzinskas, 2000 m.
2008 m. spalio 24–25 d. Aizkrauklės (Latvija) istorijos ir meno muziejuje „Kalno žiedai“ vyko tarptautinė konferencija „Latvijos kultūrinių ir istorinių akmenų apsaugos, perkėlimo, eksponavimo ir išsaugojimo problemos“, kurioje pranešimą „Akmenų kolekcija: kolekcionavimas, populiarinimas, išsaugojimas“ skaitė Pasvalio krašto muziejaus atstovas Antanas Stapulionis.
A. Stapulionis Aizkrauklės (Latvija) istorijos ir meno muziejuje „Kalno žiedai“, 2008 m. spalis.
Su latviais konferencijos dalyviais Aizkrauklės apylinkėse. Į išvykas Antanas Stapulionis visada pasiimdavo fotoaparatą, 2008 m. spalis.
A. Stapulionis prie Melkitarų akmens – riedulio su didžiausiu kubilo formos įdubimu Latvijoje, dar vadinamo Aukų arba Velnio akmeniu, 2008 m. spalis.
A. Stapulionis nemažai prisidėjo, rengiant muziejaus leidinį „Žydai Pasvalio krašte“ (2011 m.), parašė jo įžanginį straipsnį.
A. Stapulionis nuolat lydėdavo Pasvalio krašto žydų palikuonis, lankant jiems brangias vietas. Vienos iš jų – JAV gyvenančios Shelley Binder padėkos laiškas Antanui Stapulioniui.
Kelionėje su moksleiviais po Toliūnų ir Gegabrastos kaimus, A. Stapulionis stovi dešinėje, 2002 m.
A. Stapulionio kraštotyros darbas „Buvę dvarai ir palivarkai Pasvalio rajone“ (mašinraštis, 1988 m.) iki šiol svarbus muziejininkams ir šia tema besidomintiems.
Antano Stapulionio kraštotyros darbus puikiai vertino Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos centro taryba.
A. Stapulionis domėjosi daugybe dalykų. Kraštotyros darbas „Baltųjų gandrų apskaita Pasvalio rajone“, 1978 m.
Kraštotyros darbas „Pasvalio parko ežerėlis ir karstiniai reiškiniai“, 1979 m.
Kraštotyros darbą „Pasvalio parko ežerėlis ir karstiniai reiškiniai“ A. Stapulionis iliustravo savo darytomis nuotraukomis: Šilo ežeras valymo metu, 1968 m.
Kraštotyros darbą „Pasvalio parko ežerėlis ir karstiniai reiškiniai“ A. Stapulionis iliustravo savo darytomis nuotraukomis: Pasvalio parko ežerėlio valymo ir kasimo darbai, 1977 m.
A. Stapulionio fotografija „Įgriuva Dagiliškio kaime, Jono Vaičiulėno kieme“, 1980 m.
A. Stapulionis miške prie Vatkų įdubalos, 2007 m.
Išvykose po rajoną A. Stapulionis fotografuodavo gražiausius liaudies architektūros elementus: Ustukių kaime gyvenusių Kuzmickų gyvenamojo namo veranda, 1973 m.
Vienas iš pirmosios Panevėžio zonos liaudies meistrų kūrybinės stovyklos senojoje Ąžuolpamūšės mokykloje iniciatorių Antanas Stapulionis fotografavo meistrų sukurtus darbus: Rodyklė į Ąžuolpamūšės piliakalnį, aut. Vytautas Kutkauskas ir Stasys Motiejūnas (Pasvalys), 1983 m.
Vienas iš pirmosios Panevėžio zonos liaudies meistrų kūrybinės stovyklos senojoje Ąžuolpamūšės mokykloje iniciatorių Antanas Stapulionis fotografavo meistrų sukurtus darbus: Nykštukai, aut. Vytautas Jackūnas (Pasvalys), 1983 m.
Vienas iš pirmosios Panevėžio zonos liaudies meistrų kūrybinės stovyklos senojoje Ąžuolpamūšės mokykloje iniciatorių Antanas Stapulionis fotografavo meistrų sukurtus darbus: Malūnininko dukra, aut. K. Nemanis (Panevėžys), Malūnininkas, aut. Algirdas Butkevičius (Biržai, mokytojavo ir Pasvalio rajono mokyklose) ir K. Nemanis prie Puškonių vėjo malūno, 1983 m.
Melioracijos ir vienkiemių nukėlimo laikais Antanas Stapulionis nuo suskaldymo ar kitokio sunaikinimo išgelbėjo apie 300 įvairių girnapusių, dešimtis dubenuotųjų, ženklintų ir kitokių Pasvalio krašto akmenų ir nuo 1979 m. Lėvens ir Kalno gatvių sankirtoje Pasvalyje kūrė lauko ekspoziciją. Dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcijos po atviru dangumi fragmentas.
Rankraščiuose liko aprašyti senieji ąžuolai Pasvalio rajone.
Rankraščiuose liko aprašyti seniausi globotini medžiai (išskyrus ąžuolus) Pasvalio rajone.
Medžio aprašymo pavyzdys.
Šimtametės vinkšnos Balsių kaime, 1980 m., Antano Stapulionio fotografija.
Antanas Stapulionis įrenginėja dubenuotųjų akmenų ir girnapusių ekspoziciją po atviru dangumi, 1982 m.
Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių ekspozicijos po atviru dangumi fragmentas.
Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių ekspozicijos po atviru dangumi fragmentas.
Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių ekspozicijos po atviru dangumi fragmentas.
Antanas Stapulionis prie savo surinktų akmenų.
Pasvalio krašto muziejaus 10-mečio proga A. Stapulionis dubenuotųjų akmenų ir girnapusių ekspoziciją padovanojo Krašto muziejui. Dovanojimo dokumentų pasirašymas 2009-08-16.
Pasvalio krašto muziejuje minėtos kolegos Antano Stapulionio 1-osios mirties metinės, 2012 m. spalis.
Pasvalio krašto muziejuje minėtos kolegos Antano Stapulionio 1-osios mirties metinės. Prisiminimų popietėje kalba kaimynas Antanas Vileišis. Stalo gale sėdi kolega muziejininkas Albinas Kazlauskas, jam iš kairės – A. Stapulionio dukra Dangira ir žmona Valerija, 2012 m. spalis.