Kraštotyrininkas ir muziejininkas Antanas Stapulionis (1930–2011)

  1. Antanas Stapulionis gimė 1930 m. sausio 2 d. Mieklės kaime (Pušaloto vlsč., Biržų apskr. dab. Pasvalio r.). Jis nuo pat jaunystės domėjosi krašto praeitimi, senų kaimo žmonių pasakojimais, kraštovaizdžiu – visu tuo, kas susiję su gimtojo krašto istorija.
  2. 1974 m. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo istoriko specialybę. Dirbo pedagogu, Pasvalio r. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, užėmė kitas atsakingas pareigas. Nuo 1999 m. iki mirties dirbo muziejininku Pasvalio krašto muziejuje, nuolat konsultavo mokslininkus, žurnalistus, studentus, mokytojus ir mokinius, svečius iš užsienio Pasvalio krašto istorijos klausimais.
  3. 8–9 dešimtmečiais – meliora­cijos ir vienkiemių nukėlimo laikais – A. Stapulionis nuo suskaldymo išgelbėjo de­šimtis dubenuotųjų, ženklintų ir kitokių Pasvalio krašto akmenų. Pasvalyje, Lė­vens ir Kalno gatvių sankirtoje, 16 arų lauko ekspozici­joje jis sukaupė per 60 dubenuotųjų akmenų, apie 300 įvai­rių girnapusių. Čia kartu eksponuojami akmeniniai žemių valdų riboženkliai, malūnų įrangos detalės ir kt. Pasvalio krašto muziejaus 10-mečio proga, A. Stapulionis šią kolekciją padovanojo Krašto muziejui.
  4. A. Stapulionis rinko istorinę medžiagą apie Pasvalio krašto praeitį, rengė kraštotyros darbus, publikavo straipsnius rajono ir respublikos spaudoje. Jo rūpesčiu Žalsvasis šaltinis (Kalno g.) paskelbtas Lietuvos geologijos paminklu.
  5. 2000 m. jam suteiktas garbės kraštotyrininko vardas, tais pačiais metais už ilgametį kraštotyros darbo indėlį į Pasvalio krašto kultūros paveldą paskirta Pasvalio krašto kultūros premija. 2010 m. už ilgametį etnokultūros paveldo saugojimą ir puoselėjimą A. Stapulionis apdovanotas Pasvalio krašto premija.

Šiemet spalio 10-ąją minime 15-ąsias Antano Stapulionio mirties metines. Kviečiame susipažinti su jo darbais ir indėliu Pasvalio miestui. A. Stapulionis pri­sidėjo kuriant Pasvalio rajono visuomeninį kraštotyros mu­ziejų, veikusį nuo 1965 m. Dešimtmečius jis rinko, kaupė, saugojo muziejines vertybes būsimam Pasvalio krašto muziejui. Jo surinkti eksponatai sudaro dabartinio muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą.