Penktadienį, kovo 6 d., pradėjome renginių ciklą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Tą vakarą muziejus trumpam vėl virto kino sale.

Renginį pradėjo režisierius Vytautas V. Landsbergis, pristatęs savo filmą apie iškilią etnomuzikologę Zitą Kelmickaitę. Net jei ne visi gerai pažinojo pačią Zitą, daugelis tikrai yra girdėję apie folkloro ansamblį „Ratilio“ ir jo svarų indėlį į lietuvių folkloro puoselėjimą.

Gausiai susirinkę žiūrovai turėjo galimybę sugrįžti į 1980–1990 metų Lietuvą – laiką, kai atgimstanti liaudies daina tapo tyliuoju ginklu ir svarbia tautos kelio į Nepriklausomybę dalimi. Filme atsiskleidė ne tik istorinis laikotarpis, bet ir išskirtinė Zitos Kelmickaitės asmenybė – jos atsidavimas darbui, energija ir meilė lietuviškai kultūrai. Režisierius siekė parodyti tokią Zitą, kokią ją matė artimai su ja bendravę ir kartu dirbę žmonės.

Po filmo peržiūros Vytautas V. Landsbergis atliko savo kūrybos dainuojamosios poezijos kūrinius, dar labiau sustiprindamas vakaro nuotaiką ir primindamas, kokią stiprią galią turi daina. „Mano tėvukas yra gražiai pasakęs – kai žmonės nesusikalba, reikia dainuoti. Man atrodo, kad Lietuvoje dabar labai reikia dainuoti“ – sako režisierius.

Vakarą svečias užbaigė jautria mintimi: labai svarbu, kad iš mūsų kalbos niekada nedingtų žodžiai MES ir NAMAI. Kol gyvi šie žodžiai – gyva ir tauta.