Keramikos studentai bei alumniai iš Vilniaus dailės akademijos, būdami Kintų meno rezidencijoje, lipdė ir ruošė kūrinius, kurie atspindi Pamario krašto gamtos ir keramikos simbiozės bei šio krašto ženklų temas. Idėjų išpildymui menininkai naudojo įvairiausias raiškas: nuo skulptūrinių kompozicijų iki naratyvais apipintų objektų. Kiekvienas jaunasis menininkas jas savaip interpretavo ir taip visi šie darbai nugulė į bendrą parodoje „Paraminčiai“.

Šiais kūriniais autoriai perteikia meno ir gamtos sinergiją. Persismelkę ypatingų aplinkos patirčių, autoriai savaip pažvelgė į esamą vietovę ir naudodami savitas, gan skirtingas technikas sukūrė originalius kūrinius, turinčius tiesioginį ryšį su vietine lokacija.

Parodos dalyviai:

Paulina Bronislava Giedraitytė, ieškodama būdo kaip perteikti gamtos garsą savoje lipdymo stilistikoje, kuriai būdingas itin kruopštus, grafiškas raižinys, remiasi vaikiško piešinio medžio siluetu, tokiu būdu vaizduodama vieną iš gamtos garsų – medžių ošimą.

Matas Gaučas nagrinėja Pamaryje rastus augalus ir kriaukles. Išdidintą kriauklės interpretaciją jis papildo rastomis kriauklytėmis, tarpusavyje jungdamas žiestas formas, atkartoja spiralinį augimą į viršų.

Eglė Kulbytė, naudodama autorinius nerikomi technikos taikymo būdus, kuria abstrakčias skulptūras, kurios atspindi vandens raibuliavimą bei žvynų žibesį.

Emilija Griciūtė, iš aplinkos semdamasi ne tik įkvėpimo, bet ir rasdama niekam nebereikalingus ankstesnių laikų artefaktus, juos jungia su keramika, taip sukurdama fizinę Kintų krašto ir keramikos jungtį.

Neringa Akcijonaitytė savo skulptūrose interpretuoja mažiausius, plika akimi nematomus mikroorganizmus, kurie yra marių bei kitų vandens telkinių ekosistemos dalis, juos paverčiant absurdiško mastelio bei ryškių spalvų objektais.