Prof. Med. Dr. Petrui Avižoniui – 150

2025 m. balandžio 17 dieną sukanka 150 metų, kai Pasvalyje gimė varpininkas, draudžiamosios ir laisvosios lietuvių spaudos bendradarbis, mokslo populiarintojas, lietuvių kalbos puoselėtojas, medicinos daktaras, žymus gydytojas oftalmologas, mokslininkas, Lietuvos Universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) profesorius, buvęs universiteto prorektorius, rektorius, medicinos fakulteto dekanas, akių klinikos steigėjas ir direktorius, didis patriotas ir taurios sielos žmogus Petras Avižonis.

  • Gydytojas oftalmologas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas Petras Avižonis gimė 1875 m. balandžio 17 d. Pasvalyje.
  • Kiek pasimokęs namie, lankė Pasvalio rusų mokyklą. Nuo 1885 m. mokėsi  Mintautos parapinėje mokykloje, kur pramoko vokiečių kalbos, nuo 1886 m. – Adolfio keturklasėje mokykloje, 1888–1894 m. – Mintaujos gimnazijoje.
  • 1895–1897 m. P. Avižonis studijavo Sankt Peterburgo universitete Gam­tos-matematikos fakultete, čia gavo biologijos, antropologijos ir kitų gamtos mokslų pagrindus, 1898–1900 m. Tartu universiteto Medicinos fakultete.
  • Dirbo gydytoju Ariogaloje, Žagarėje, Šiauliuose, Kaune.
  • Kaip karo gydytojas dalyvavo Rusijos–Japonijos ir I pasauliniame kare.
  • 1914 m. apgynė daktaro disertaciją „Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas”.
  • 1919 m. įkūrė Kauno medicinos draugiją.
  • 1920–1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose (Kaune). Nuo 1922 m. Kauno universiteto akių ligų katedros vedėjas, 1922–1923 m. Medicinos fakulteto dekanas; profe­sorius (1922), 1924–1925 m. prorektorius, 1925–1926 m. rektorius.
  • Suorganizavo akių ligų kliniką Kaune. Nuo 1923 m. Vokietijos, nuo 1930 m. Prancūzijos oftalmologų draugijų narys, vėliau ir Tartu estų gydytojų draugijos narys, Latvijos universiteto garbės daktaras.
  • 1923 m. Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus. 1932 m. įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, iki 1939 m. buvo jos pirmininkas.
  • Parašė „Lietuvišką gramatikėlę” (1898), pirmąjį akių ligų vadovėlį lie­tuvių kalba „Akių ligų vadovas” (1940), kuris prilygsta geriausiems pasaulio oftalmologijos vadovėliams.
  • Tyrė akių ligų, ypač trachomos, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką, užkrečiamąsias ligas, paveldėjimą, alkoholizmą, lietuvių antropologiją. Tais klausimais parašė apie 100 mokslinių ir mokslo populiari­nimo brošiūrų bei straipsnių lietuvių, latvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
  • Bendradarbiavo „Darbininkų balse”, „Kultūroje”, „Kosmos”, „Lietu­vos ūkininke”, „Medicinoje”, „Medicinos fakulteto darbuose”, „Mokykloje”, „Naujienose”, „Naujojoje gadynėje”, „Skarde”, „Ūkininke”, „Varpe”, „Vilniaus žiniose”, „Žarijoje”; užsienio spaudoje „Archiv oftalmologii”, „Kliničeskaja medicina”, „Latvijas arstu žurnals”, „Russkij oftalmologičeskij žurnal”, „Zeit-schrift fur Augenhellkunde” ir kt.
  • Pasirašinėjo: Aguona, Akis, Atgalainis, Greičius, Kastė, Kukutis, Lietu­vaitė, Ne civilikas, Panerių varna, Sermėgius, Ubagas ir kt.
  • Mirė 1939 m. spalio 17 d. Kaune. 1984 m. palaikai palaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.