Exhibitions

Mielieji fotografijos mylėtojai, kviečiame aplankyti nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2022“ finalininkų darbų parodą, kurioje įvairiais rakursais atskleidžami 2021-ųjų metų sunkumai ir džiaugsmai. Šiemet beveik 100 fotografų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pateikė komisijos vertinimui virš 3000 nuotraukų, kuriose užfiksuoti ne tik svarbiausi praėjusiais metais šalį sukrėtę geopolitiniai ir socialiniai įvykiai, bet ir po poros pandemijos metų naująjį ritmą po truputį atrandanti kultūra, sportas, gamtosauga bei kitos mūsų gyvenimo sritys.

Ekslibrisas, pasibeldęs į mano gyvenimą paauglystėje, apsigyveno ir savas jau daug metų. Rimčiau tuo pradėjau domėtis vaikų dailės mokykloje, kur negaląstais rėžtukais susipjausčiau rankas. Entuziazmas neapleido. Studijų metais kūriau kaip prisukta, tik nežinojau kam galėtų prireikti tų ekslibrisų. Galvojau, kad darau labai gerą darbą, o kartais atrodė, kad šis žanras niekam neįdomus. Domėjausi ir galvojau ar tikrai ekslibrisas yra pritaikomas, kur jo istoriškumas, o svarbiausia meniškumas… Šiandien man taip nebeatrodo. Knygos ženklas tampa priežastimi susipažinti ir susidraugauti, kaskart nudžiuginti ir atverti naujus požiūrio horizontus. Ekslibriso kūryba – mano privati erdvė, kur galiu klysti, svajoti, improvizuoti, keisti ir turėti savąjį raiškos…

Paroda, skirta tautodailininko, fotografo Vilhelmo Janiselio 110-osioms gimimo metinėms. Parodoje papasakosime apie įžymų Pasvalio krašto žmogų, tautodailininką Vilhelmą Janiselį. Pamatysite Sibiro tematika tapytus jo paveikslus bei visam kūrybiniam procesui reikalingas priemones… Galėsite prisiliesti prie jo rankų šiluma sušildytų savadarbių baldų, namų jaukumu alsuojančių interjero detalių. Visa šeimos istorija įamžinta šimtuose nespalvotų fotografijų, dešimtyse albumų… V. Janiseliui su šeima teko patirti, kas yra sprangi tremtinio duona tolimame Irkutske. Jis čia išbandė save kaip fotografą pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Kai dauguma netikėtai užkluptų į nežinią per prievartą stumiamų žmonių imdavo daiktus, kurie palengvintų buitį, Vilhelmas į Sibirą išsivežė fotoaparatą, paslėpęs jį duonos kepale….

Paroda „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados” kalba apie laiką, kai nepaisant vargo ir nepritekliaus, daiktų bei medžiagų trūkumų, žmonės vis tiek puošėsi pasitelkdami tai, kas tuo metu jiems buvo prieinama – vaizduotę ir kūrybingumą. Apie tai liudija kolekcijoje esanti vestuvinė suknelė, pasiūta iš ryškiai mėlyno audinio, atsivežto iš tremties Sibire, išleistuvių suknelė, pasiūta iš amerikietiško vyriško kostiumo pamušalo, išeiginė suknelė, dėvėta visoms progoms beveik keturiasdešimt metų ir iki šiol dar nesusidėvėjusi… Rūbų detektyve prisistatanti Ieva Baltrėnaitė ketverius metus vykdo meninį tyrimą – renka XX a. 5–7 dešimtmečių drabužių kolekciją bei juos lydinčius pasakojimus. Menininkė – Vilniaus dailės akademijos…

Kolekcija renkama apie 10 metų. Nemažai eksponatų rasta archeologinių žvalgymų metu Latvijos respublikoje, vadinamajame „Kuršo katile”, kuriame vyko smarkūs Antrojo pasaulinio karo mūšiai. Kiekvienas parodos eksponatas turi savo radimo, įsigijimo istoriją ir kiekvienas yra savaip įdomus. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ąsias metines, didelis dėmesys skiriamas Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) laikotarpį menantiems radiniams. Vertingiausi iš jų – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinai, Nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, bei Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliai. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino (nuo 2002 metų vadinamas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino vardu) ordino šventė yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės…

Kviečiame apsilankyti Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkų tapybos darbų parodoje „Panevėžys laiko tėkmėje: iš tautosakos skrynios”! Istorijos tema neišsemiama. Praėjusios gyvenimo akimirkos rytoj jau bus istorija… Idėja nutapyti paveikslus, remiantis senomis dokumentinėmis nuotraukomis kilo todėl, jog norėjosi istoriją pateikti kita, inovatyvesne, patrauklesne forma, taip skatinant domėjimąsi savo krašto praeitimi. Projektas tęstinis – pirmaisiais ir antraisiais metais nutapyti Panevėžio kraštui svarbūs istoriniai momentai, įžymių asmenybių portretai ar jų gyvenimo akcentai, remiantis dokumentinėmis nuotraukomis. Beieškant naujų idėjų, gimė kitas drąsus sumanymas – papildyti formuojamą kolekciją tapybos darbais, kurie nutapyti pagal Panevėžio regione surinktą tautosaką. Kartu su paveikslu pateikiant sakmės, lopšinės, pasakojimo ar…

Tautodailininkas Albertas Valikonis gimė 1958 metais Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, Debikonių kaime, mokėsi Kėdainių rajono Pagirių vid. mokykloje. Baigęs vidurinę mokėsi Panevėžio Hidromelioracijos technikume. Po armijos dirbo Ekrano gamykloje, vėliau darbo apdailininku. Menais domisi nuo vaikystės. Tą pastebėjo ir didelę įtaką kūrybai turėjo dailės mokytoja Genovaitė Vanagienė, bei darbų mokytojas, jos vyras Jonas Vanagas. Jau mokykloje per darbų pamokas mokytojas supažindino su drožybos pagrindais. Droždavo tautines prieverpstes, kitus nedidelius kūrinėlius. Mokykloje darydavo parodas. Dailės mokytoja skatino tapybą akvarele, mokė kaligrafinio šrifto. Šios pamokos lydi visą kūrėjo gyvenimą. Vis tik tautodailininkui arčiausia sielos medis. Drožia šaukštus, kaukes, sodo skulptūras, koplytstulpius, kryžius….

„Visą gyvenimą mėgau rankdarbius, kūriau nertus drabužius ne tik sau, bet ir kitiems. Bet nutikus nelaimei, netekau galimybės dirbti, kenčiau skausmą ir pradėjau ieškoti veiklos, kuri mane ramintų, padėtų užsimiršti. Taip pradėjau kurti lėles. Pirmoji meną mano kūriniuose įžvelgė dailės mokytoja Rima Briedienė, ji paskatino lėles kurti toliau, pabandyti rengti jų parodas. Keramikės Vitos Kiseliūnienės pamokyta lėlių veidukų lipdymo, pradėjau kurti veidus pati”, – taip savo kurtų lėlių parodą Pasvalio krašto muziejuje pristatė biržietė Rima Jakutienė. Autorė iš viso jau yra sukūrusi apie 200 lėlių ir tai dar tikrai ne pabaiga!

Parodoje eksponuojamas savanorio, grandinio, šaulio Antano Povilionio 1991-ųjų sausio dienomis pasigamintas durklas, kurį jis nešiojo prikabintą prie diržo po paltu, budėdamas prie parlamento.

„Dievas mane apdovanojo meniniais bei muzikiniais gabumais, todėl nuspręsti, kokiai Mūzai tarnauti, buvo gana sunku. Mokantis dailės ir lavinant vokalą, buvau dėstytojų geranoriškai skatinama ir palaikoma. Pasirinkau keramiką, tačiau su muzika niekada nesiskyriau. Kaune prabėgo mano didžioji gyvenimo dalis: čia baigiau dailės ir muzikos studijas, sukūriau šeimą, čia užaugo mano trys vaikai, pasirinkę taip pat menininko kelią”, – šviesaus atminimo keramikės Marijonos Žiūrienės mintys, simboliškai sugrįžusios į gimtinę savo keramikos darbais. Keramikė gimė 1943 m. sausio 20 d. Gustonių k. (Pasvalio r.), mirė 2019 m. balandžio 3 d. Kaune.

Šį kartą Jūsų dėmesiui – virš šimto šventinių atvirukų! Vieną kolekcijų parodą keičia kita. Muziejaus ekspozicijų salės antrame aukšte veikia Kalėdinių ir naujametinių atvirukų paroda iš LR Seimo nario Antano Matulo atvirukų kolekcijos. Parodą parengėme iš muziejaus fondų, kadangi Seimo narys atvirukus mums padovanojo. Jais dalijamės su lankytojais ir laukiame Jūsų!

Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijų salėje veikia apdovanojimų paroda, skirta paminėti Lietuvos krepšinio šimtmečiui. Parodoje eksponuojami Pasvalio sporto mokyklos krepšinio komandos laimėjimai – taurės. Komanda, vadovaujama trenerio Rimanto Ramono, pasiekė nemažai gražių pergalių.