Teisinė valstybė yra vienas iš labiausiai siektinų idealų. Teisinėje valstybėje viešpatauja įstatymų lygybė ir saugumas, tarpsta tautos gerovė, klesti prekyba ir amatai, ir tik joje „visa jėga išsiskleidžia tautos dvasios ir doros galios“. Neatsitiktinai dar XVI a. antroje pusėje iškilus humanistas, teisininkas ir publicistas Andrius Volanas rašė, kad „tik tokioje valstybėje, kur visiems taikoma vienoda teisė, piliečiai gali būti vadinami laisvais“ („Apie politinę arba pilietinę laisvę“, 1572).

Kokias ir kieno teises garantavo senosios Lietuvos teisė? Kaip keitėsi teisės ir teisingumo samprata? Kaip veikė valdovo teismas ir kada susiformavo kitos teismo institucijos? Kodėl Lietuvos Statutai laikomi vienu ryškiausių Renesanso epochos Europos teisės fenomenų ir kodėl amžininkai Antrąjį Lietuvos Statutą vadino „tvirčiausius pamatus laisvai lietuvių, žemaičių ir rusėnų Respublikai paklojusiu teisės dokumentu“? Kada Lietuvoje pasibaigė raganų teismų epocha ir kokias teises bei laisves garantavo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateikia gilesnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės paminklų – teisynų, Lietuvos Statutų, Lietuvos Metrikos, Vyriausiojo Tribunolo veiklos dokumentų, Seimo priimtų konstitucijų ir kitų teisės šaltinių – pažinimas.  

Pristatydami Valdovų rūmų muziejaus ir partnerių rengiamą pokalbių-diskusijų ciklą „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“, kviečiame kartu su teisės istorijos tyrinėtojais leistis į šių teisės paminklų pažinimo kelionę ir jos metu susipažinti suLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisine mintimi, teisėkūros procesu, teismo veikimo praktika, išgirsti apie naujausius Lietuvos teisės paminklų tyrimus ir mokslininkų atradimus bei patirti, kad senosios Lietuvos valstybės sukurta brandi teisės sistema buvo jos visuomenės modernėjimo ir europėjimo liudijimas.

Projektu siekiama priminti ir įprasminti Antrojo Lietuvos Statuto, tapusio pamatiniu teisės dokumentu Liublino unijos išvakarėse prie Lenkijos Karalystės prijungtose ukrainietiškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, priėmimo 460 metų sukaktį.